1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
77
78
79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
104
105
106
107
108
109
110
111
112
113
114
115
116
117
118
119
120
121
122
123
124
125
126
127
128
129
130
131
132
133
134
135
136
137
138
139
140
141
142
143
144
145
146
147
148
149
150
151
152
153
154
155
156
157
158
159
160
161
162
163
164
165
166
167
168
169
170
171
172
173
174
175
176
177
178
179
180
181
182
183
|
.. Copyrighted Paulius Šarka, Stasys Kirdeikis 2010, kai kurios teisės saugomos
Publikuojama pagal Creative Commons By Share Alike3.0 licenciją
Autorių teisės
==============
Autorių teisės - tai įstatymu autoriui suteikiamos išskirtinės teisės
į jo kūrinį. Kūriniais, kaip apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymas, laikomi „originalūs literatūros, mokslo ir meno
kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės
veiklos rezultatas“, pavyzdžiui knygos, kompiuterinės programos,
muzikos, dailės, skulptūros kūriniai, fotografijos, kompiuterinės
grafikos darbai ir taip toliau.
Iš visų įstatymo numatytų autoriaus teisių paminėsime tik keletą:
teisė reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, teisė prieštarauti dėl
kūrinio iškraipymo (neturtinės teisės), teisė leisti ar drausti
atgaminti, išleisti, versti, adaptuoti, perdirbti, platinti, nuomoti,
viešai rodyti, transliuoti kūrinį, įskaitant ir patalpinimą internete
(turtinės teisės).
Autorinių teisių samprata buvo išvystyta 18a. pradžioje, siekiant
apsaugoti autorius nuo leidyklų monopolijos ir tokiu būdu skatinti
kūrybinę veiklą. Tačiau vos prieš dešimtmetį išplitęs internetas tapo
rimtu iššūkiu, tad nedaug pasikeitusiems įstatymams sunkiai pavyksta
normalizuoti santykius tarp autorių, leidybos korporacijų ir
vartotojų. Pažeisti autorines teises naudojantis kompiuteriu yra labai
paprasta, ir didžiulė dalis interneto vartotojų tą yra bent kartą
padarę (ar daro nuolat), todėl diskusijos apie autorių teises ir jų
apsaugą yra labai dažnos, aktyvios ir svarbios. Supažindinsime su kai
kuriais šio plataus reiškinio aspektais.
Programinė įranga
-----------------
Programinei įrangai, kaip kūriniui, galioja autorinių teisių
įstatymas, todėl jos kūrėjas gali pasirinkti kokiu būdu platinti ir
kokias teises suteikti vartotojui. Naudotojo teisės ir naudojimo
sąlygos būna nurodytos licencijoje, ir naudotojas privalo su jomis
sutikti, norėdamas naudoti programinę įrangą. Pagal licencijos pobūdį
programinę įrangą galima suskirstyti į dvi plačias kategorijas.
Nuosavybinė programinė įranga (angl. proprietary software) - tai
programinė įranga, kurios naudotojo teisės yra daugiau ar mažiau
apribotos. Dažniausiai naudotojas negali modifikuoti, kopijuoti,
platinti programinės įrangos, tyrinėti jos veikimo, instaliuoti jos į
daugiau nei vieną įrenginį, o kartais jam net nepriklauso jo įsigyta
programinės įrangos kopija - jis tik gauna leidimą ja naudotis.
Nuosavybinei programinei įrangai priklauso ir nemokamos (angl.
freeware) ar laikinai nemokamos (angl. shareware) programos.
Žinomiausi nuosavybinės programinės įrangos pavyzdžiai yra operacinių
sistemų šeima Microsoft Windows, raštinės programų rinkinys Microsoft
Office, grafikos redagavimo programa Photoshop, muzikos įrašų
tvarkyklė itunes.
Nuosavybinė programinė įranga dažnai yra gana brangi, todėl nelegalus
jos platinimas yra labai paplitęs reiškinys. Prieš paplintant
plačiajuosčiam internetui nelegalios programinės įrangos kopijos
dažniausiai būdavo įrašomos į kompaktinius diskus ir parduodamos
nelegaliuose turguose ar kioskuose. Šis reiškinys buvo vadinamas
piratavimu, o tokiu būdu platinama programinė įranga - piratine
programine įranga. Išpopuliarėjus internetui šių terminų reikšmės
išsiplėtė ir dabar šiuo terminu taip pat vadinama programinė įranga,
kurią naudotojai nelegaliai gauna ir dalijasi internetu.
Laisva programinė įranga (angl. free software) - tai programinė
įranga, kurios naudotojas turi keturias pamatines teises (ar,
tiksliau, laisves):
- naudoti programą bet kokiems tikslams.
- išstudijuoti programos veikimą bei pritaikyti ją savo reikmėms.
- platinti kopijas, tam, kad galėtumėte pagelbėti savo kaimynui.
- tobulinti programą ir išleisti šiuos patobulinimus į viešumą,
kad iš to turėtų naudos visa bendruomenė.
Tam, kad šiomis keturiomis laisvėmis būtų galima pasinaudoti, kartu su
programa turi būti platinamas ir jos pradiniai tekstai (angl. source
code), todėl kartais vadinama atviro kodo (angl. opensource)
programine įranga, nors tai nėra tikslu. Žinomiausi laisvos
programinės įrangos pavyzdžiai yra operacinė sistema Ubuntu (taip pat
jos branduolys Linux ir pagrindinių OS įrankių rinkinys GNU), raštinės
programų rinkinys OpenOffice.org, grafikos redagavimo programa Gimp,
vaizdo leistuvas VLC. Vienas iš laisvos programinės įrangos naudojimo
sąlygų yra laisvių perdavimo sąlyga - naudotojas platindamas
originalią ar modifikuotą programą taip pat privalo padaryti ją
laisvą. Ši ir kitos sąlygos būna surašytos kartu su laisva programine
įranga platinamoje copyleft tipo licencijoje. Pati populiariausia (ir
pati pirmoji) copyleft tipo licencija naudojama programinei įrangai
yra GNU GPL.
|GPL|
Filmai, muzika, knygos ir paveikslėliai.
----------------------------------------
Antra didelė kategorija kūrinių, kurių autorių teisių apsauga tapo
komplikuota išplitus internetui yra suskaitmeninami
audiovizualiniai menai. Atsiradus efektyvioms glaudinimo
technologijoms (tokioms kaip, pavyzdžiui, mp3 garsui, mpeg video ir
jpg paveikslėliams) tapo labai paprasta dalintis, kopijuoti ir
platinti muzikos atlikėjų kūrinius, kino filmus, fotografijas,
grafikos darbus, knygas, straipsnius ir kitus panašaus pobūdžio
kūrinius. Taip pat net ir sąžiningam naudotojui neretai iškyla
dilemos dėl skaitmeninio turinio panaudojimo ir legalumo ribos.
Tokie klausimai kaip - ar galima internete rastą paveikslėlį
panaudoti savo asmeninio puslapio ar kuriamos pateikties
iliustracijai, ar galima patikusią dainą iš kompaktinės plokštelės
perrašyti į kompiuteri ir nusiųsti draugui elektroniniu paštu, ar
galima patinkanti muzikinį takelį naudoti savo kuriamo filmuko
fonui, ar galima rastus kompiuterinės grafikos darbus naudoti
edukaciniais tikslais kuriamame straipsnyje ir panašūs verčia
bandyti įsigilinti į įvairius teisinius aspektus ir bandyti rasti
ribą tarp autorių teisių pažeidimo ir sąžiningo naudojimo (angl.
fair use).
Dauguma leidėjų siekia kuo labiau suvaržyti naudotojų teises, todėl
kuriamos programos, kurios apriboja galimą kūrinio panaudojimą,
pavyzdžiui DRM užraktai. Jos leidžia naudotis skaitmeniniu kūriniu
(pavyzdžiui muzikos įrašu ar kompiuteriniu žaidimu) tik naudojant
specialią papildomą identifikavimo programinę įrangą.
Priešingas kelias, kuriuo pasuka kai kurie kūrėjai - suteikti
naudotojui papildomų teisių ir laisvių. Tam dažniausiai naudojamos
įvairios licenzijos, tarp kurių populiariausios yra Creative Commons.
Kūrėjas gali pasirinkti ar jis nori leisti naudotojui kopijuoti,
platinti, keisti, platinti komerciniais tikslais jo kūrinį, ar nori
būti paminėtas, ar nori, kad kūrinys išliktų laisvas ir panašiai, ir
pagal tai pasirenka atitinkamą licenciją. Pavyzdžiui šios pamokos yra
licencijuotos Creative Commons Attribution ShareAlike (sutrumpintai
CC-BY-SA) licencija, kuri suteikia visiems norintiems galimybę
platinti, keisti ir platinti savo pakeistas versijas, jeigu tik jie
nurodo pirminį autorių (Attribution) ir taip pat licencijuoja savo
kūrinį tokio pat tipo licencija (Share Alike). CC-BY-SA licenciją taip
pat naudoja ir laisvoji enciklopedija Wikipedia.
|Creative Commons|
Viešoji erdvė
-------------
Kūriniai, kuriems negalioja autorių teisių apsauga patenka į viešąją
erdvę (angl. public domain). Taip dažniausiai atsitinka pasibaigus
autorių teisių galiojimo periodui (kuris Europos sąjungoje trunka 70
metų nuo publikavimo), autoriui atsisakius savo teisių, arba, jei
kūrinys sukurtas viešųjų asmenų (pavyzdžiui įstatymai). Kūrinius
priklausančius viešajai erdvei galima naudoti be apribojimų.
Organizacijos
-------------
Su autorių teisėmis yra susijusios keletas žinomų organizacijų.
LATGA-A (Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) -
nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas kolektyviai administruoti
autorių teisių turėtojų teises, rinkti ir paskirstyti autorinį
atlyginimą už kūrinių panaudojimą, koordinuoti asociacijos narių
veiklą, užtikrinti kuo platesnį Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių
panaudojimą, užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams.
LANVA (Lietuvos ANtipiratinės Veiklos Asociacija) - asociacija
siekianti apginti asociacijos narių autorių ir gretutines teises,
šviesti visuomenę bei kovoti prieš šių teisių pažeidimus.
FSF (Free Software Foundation) - Laisvosios programinės įrangos
fondas, skatintis laisvosios programinės įrangos naudojimą ir
populiarinimą.
Creative Commons - organizacija skatinanti laisvų kūrinių plitimą ir
suteikianti teisinį laisvos kultūros judėjimo pagrindą.
Įstatymai
---------
Autorių teisės Lietuvoje yra saugomos
- Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2003 m. kovo 5 d.
Nr. IX-1355). (`nuoroda <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=207019>`_)
- `Berno konvencijos <http://www.wipo.int/treaties/en/ip/berne/trtdocs_wo001.html>`_.
.. |GPL| image:: ../iliustracijos/gpllogo.jpg
:width: 300
.. |Creative Commons| image:: ../iliustracijos/cclogo.jpg
:width: 400
|