1
.. Copyrighted Paulius Šarka, Stasys Kirdeikis 2010, kai kurios teisės saugomos
2
Publikuojama pagal Creative Commons By Share Alike3.0 licenciją
7
Autorių teisės - tai įstatymu autoriui suteikiamos išskirtinės teisės
8
į jo kūrinį. Kūriniais, kaip apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių
9
teisių įstatymas, laikomi „originalūs literatūros, mokslo ir meno
10
kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės
11
veiklos rezultatas“, pavyzdžiui knygos, kompiuterinės programos,
12
muzikos, dailės, skulptūros kūriniai, fotografijos, kompiuterinės
13
grafikos darbai ir taip toliau.
15
Iš visų įstatymo numatytų autoriaus teisių paminėsime tik keletą:
16
teisė reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, teisė prieštarauti dėl
17
kūrinio iškraipymo (neturtinės teisės), teisė leisti ar drausti
18
atgaminti, išleisti, versti, adaptuoti, perdirbti, platinti, nuomoti,
19
viešai rodyti, transliuoti kūrinį, įskaitant ir patalpinimą internete
22
Autorinių teisių samprata buvo išvystyta 18a. pradžioje, siekiant
23
apsaugoti autorius nuo leidyklų monopolijos ir tokiu būdu skatinti
24
kūrybinę veiklą. Tačiau vos prieš dešimtmetį išplitęs internetas tapo
25
rimtu iššūkiu, tad nedaug pasikeitusiems įstatymams sunkiai pavyksta
26
normalizuoti santykius tarp autorių, leidybos korporacijų ir
27
vartotojų. Pažeisti autorines teises naudojantis kompiuteriu yra labai
28
paprasta, ir didžiulė dalis interneto vartotojų tą yra bent kartą
29
padarę (ar daro nuolat), todėl diskusijos apie autorių teises ir jų
30
apsaugą yra labai dažnos, aktyvios ir svarbios. Supažindinsime su kai
31
kuriais šio plataus reiškinio aspektais.
36
Programinei įrangai, kaip kūriniui, galioja autorinių teisių
37
įstatymas, todėl jos kūrėjas gali pasirinkti kokiu būdu platinti ir
38
kokias teises suteikti vartotojui. Naudotojo teisės ir naudojimo
39
sąlygos būna nurodytos licencijoje, ir naudotojas privalo su jomis
40
sutikti, norėdamas naudoti programinę įrangą. Pagal licencijos pobūdį
41
programinę įrangą galima suskirstyti į dvi plačias kategorijas.
43
Nuosavybinė programinė įranga (angl. proprietary software) - tai
44
programinė įranga, kurios naudotojo teisės yra daugiau ar mažiau
45
apribotos. Dažniausiai naudotojas negali modifikuoti, kopijuoti,
46
platinti programinės įrangos, tyrinėti jos veikimo, instaliuoti jos į
47
daugiau nei vieną įrenginį, o kartais jam net nepriklauso jo įsigyta
48
programinės įrangos kopija - jis tik gauna leidimą ja naudotis.
49
Nuosavybinei programinei įrangai priklauso ir nemokamos (angl.
50
freeware) ar laikinai nemokamos (angl. shareware) programos.
51
Žinomiausi nuosavybinės programinės įrangos pavyzdžiai yra operacinių
52
sistemų šeima Microsoft Windows, raštinės programų rinkinys Microsoft
53
Office, grafikos redagavimo programa Photoshop, muzikos įrašų
56
Nuosavybinė programinė įranga dažnai yra gana brangi, todėl nelegalus
57
jos platinimas yra labai paplitęs reiškinys. Prieš paplintant
58
plačiajuosčiam internetui nelegalios programinės įrangos kopijos
59
dažniausiai būdavo įrašomos į kompaktinius diskus ir parduodamos
60
nelegaliuose turguose ar kioskuose. Šis reiškinys buvo vadinamas
61
piratavimu, o tokiu būdu platinama programinė įranga - piratine
62
programine įranga. Išpopuliarėjus internetui šių terminų reikšmės
63
išsiplėtė ir dabar šiuo terminu taip pat vadinama programinė įranga,
64
kurią naudotojai nelegaliai gauna ir dalijasi internetu.
66
Laisva programinė įranga (angl. free software) - tai programinė
67
įranga, kurios naudotojas turi keturias pamatines teises (ar,
70
- naudoti programą bet kokiems tikslams.
71
- išstudijuoti programos veikimą bei pritaikyti ją savo reikmėms.
72
- platinti kopijas, tam, kad galėtumėte pagelbėti savo kaimynui.
73
- tobulinti programą ir išleisti šiuos patobulinimus į viešumą,
74
kad iš to turėtų naudos visa bendruomenė.
76
Tam, kad šiomis keturiomis laisvėmis būtų galima pasinaudoti, kartu su
77
programa turi būti platinamas ir jos pradiniai tekstai (angl. source
78
code), todėl kartais vadinama atviro kodo (angl. opensource)
79
programine įranga, nors tai nėra tikslu. Žinomiausi laisvos
80
programinės įrangos pavyzdžiai yra operacinė sistema Ubuntu (taip pat
81
jos branduolys Linux ir pagrindinių OS įrankių rinkinys GNU), raštinės
82
programų rinkinys OpenOffice.org, grafikos redagavimo programa Gimp,
83
vaizdo leistuvas VLC. Vienas iš laisvos programinės įrangos naudojimo
84
sąlygų yra laisvių perdavimo sąlyga - naudotojas platindamas
85
originalią ar modifikuotą programą taip pat privalo padaryti ją
86
laisvą. Ši ir kitos sąlygos būna surašytos kartu su laisva programine
87
įranga platinamoje copyleft tipo licencijoje. Pati populiariausia (ir
88
pati pirmoji) copyleft tipo licencija naudojama programinei įrangai
93
Filmai, muzika, knygos ir paveikslėliai.
94
----------------------------------------
96
Antra didelė kategorija kūrinių, kurių autorių teisių apsauga tapo
97
komplikuota išplitus internetui yra suskaitmeninami
98
audiovizualiniai menai. Atsiradus efektyvioms glaudinimo
99
technologijoms (tokioms kaip, pavyzdžiui, mp3 garsui, mpeg video ir
100
jpg paveikslėliams) tapo labai paprasta dalintis, kopijuoti ir
101
platinti muzikos atlikėjų kūrinius, kino filmus, fotografijas,
102
grafikos darbus, knygas, straipsnius ir kitus panašaus pobūdžio
103
kūrinius. Taip pat net ir sąžiningam naudotojui neretai iškyla
104
dilemos dėl skaitmeninio turinio panaudojimo ir legalumo ribos.
105
Tokie klausimai kaip - ar galima internete rastą paveikslėlį
106
panaudoti savo asmeninio puslapio ar kuriamos pateikties
107
iliustracijai, ar galima patikusią dainą iš kompaktinės plokštelės
108
perrašyti į kompiuteri ir nusiųsti draugui elektroniniu paštu, ar
109
galima patinkanti muzikinį takelį naudoti savo kuriamo filmuko
110
fonui, ar galima rastus kompiuterinės grafikos darbus naudoti
111
edukaciniais tikslais kuriamame straipsnyje ir panašūs verčia
112
bandyti įsigilinti į įvairius teisinius aspektus ir bandyti rasti
113
ribą tarp autorių teisių pažeidimo ir sąžiningo naudojimo (angl.
116
Dauguma leidėjų siekia kuo labiau suvaržyti naudotojų teises, todėl
117
kuriamos programos, kurios apriboja galimą kūrinio panaudojimą,
118
pavyzdžiui DRM užraktai. Jos leidžia naudotis skaitmeniniu kūriniu
119
(pavyzdžiui muzikos įrašu ar kompiuteriniu žaidimu) tik naudojant
120
specialią papildomą identifikavimo programinę įrangą.
122
Priešingas kelias, kuriuo pasuka kai kurie kūrėjai - suteikti
123
naudotojui papildomų teisių ir laisvių. Tam dažniausiai naudojamos
124
įvairios licenzijos, tarp kurių populiariausios yra Creative Commons.
125
Kūrėjas gali pasirinkti ar jis nori leisti naudotojui kopijuoti,
126
platinti, keisti, platinti komerciniais tikslais jo kūrinį, ar nori
127
būti paminėtas, ar nori, kad kūrinys išliktų laisvas ir panašiai, ir
128
pagal tai pasirenka atitinkamą licenciją. Pavyzdžiui šios pamokos yra
129
licencijuotos Creative Commons Attribution ShareAlike (sutrumpintai
130
CC-BY-SA) licencija, kuri suteikia visiems norintiems galimybę
131
platinti, keisti ir platinti savo pakeistas versijas, jeigu tik jie
132
nurodo pirminį autorių (Attribution) ir taip pat licencijuoja savo
133
kūrinį tokio pat tipo licencija (Share Alike). CC-BY-SA licenciją taip
134
pat naudoja ir laisvoji enciklopedija Wikipedia.
141
Kūriniai, kuriems negalioja autorių teisių apsauga patenka į viešąją
142
erdvę (angl. public domain). Taip dažniausiai atsitinka pasibaigus
143
autorių teisių galiojimo periodui (kuris Europos sąjungoje trunka 70
144
metų nuo publikavimo), autoriui atsisakius savo teisių, arba, jei
145
kūrinys sukurtas viešųjų asmenų (pavyzdžiui įstatymai). Kūrinius
146
priklausančius viešajai erdvei galima naudoti be apribojimų.
151
Su autorių teisėmis yra susijusios keletas žinomų organizacijų.
153
LATGA-A (Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) -
154
nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas kolektyviai administruoti
155
autorių teisių turėtojų teises, rinkti ir paskirstyti autorinį
156
atlyginimą už kūrinių panaudojimą, koordinuoti asociacijos narių
157
veiklą, užtikrinti kuo platesnį Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių
158
panaudojimą, užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams.
160
LANVA (Lietuvos ANtipiratinės Veiklos Asociacija) - asociacija
161
siekianti apginti asociacijos narių autorių ir gretutines teises,
162
šviesti visuomenę bei kovoti prieš šių teisių pažeidimus.
164
FSF (Free Software Foundation) - Laisvosios programinės įrangos
165
fondas, skatintis laisvosios programinės įrangos naudojimą ir
168
Creative Commons - organizacija skatinanti laisvų kūrinių plitimą ir
169
suteikianti teisinį laisvos kultūros judėjimo pagrindą.
174
Autorių teisės Lietuvoje yra saugomos
176
- Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2003 m. kovo 5 d.
177
Nr. IX-1355). (`nuoroda <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=207019>`_)
178
- `Berno konvencijos <http://www.wipo.int/treaties/en/ip/berne/trtdocs_wo001.html>`_.
180
.. |GPL| image:: ../iliustracijos/gpllogo.jpg
182
.. |Creative Commons| image:: ../iliustracijos/cclogo.jpg
added
removed
source/mokomoji-medziaga/pagrindines-savokos/autoriu-teises/autoriu-teises.rst
